Šiemet – rekordinis migravusių šlakių skaičius
Šiemet neršti į Lietuvos upes, mokslinių tyrimų duomenimis, migravo 12,5 tūkst. šlakių. Tai rekordinis per pastarąjį dvidešimtmetį skaičius. Pavyzdžiui, 2010 m. jų migravo perpus mažiau – tik 5,8 tūkst. Lašišų, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, šiemet atplaukė taip pat daugiau nei ankstesniais metais – 6,4 tūkst.
Sėkmingas ir lašišinių žuvų nerštas – daugumoje upių neršto lizdų yra gerokai daugiau ir jie užima didesnį plotą nei ankstesniais metais. Pasak Vilmanto Graičiūno, vis daugiau žvejų mėgėjų sugautas lašišas ir šlakius paleidžia atgal į upę, leisdami šioms žuvims išneršti. Šiais metais buvo išduotos 2474 licencijos lašišoms ir šlakiams žvejoti – du kartus daugiau nei pernai.
Dabar Seime yra svarstomos Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos, numatančios, kad už leidimus ir licencijas žūklei žvejų sumokėtos lėšos turi būti renkamos į specialią valstybės biudžeto sąskaitą ir naudojamos tik žuvų ištekliams saugoti ir gausinti. Jeigu šios pataisos bus priimtos, taps daug paprastesnė tvarka leidimams ir licencijoms įsigyti. Juos bus galima įsigyti ir internetu ar SMS žinute.
Licencijų kainų didinti nenumatoma. Licencija parai, kaip ir iki šiol, kainuotų 10 litų, mėnesiui – 50 litų. Papildomai būtų suteikta galimybė už 30 litų įsigyti licenciją savaitei.
Seime taip pat įregistruotos Žuvininkystės įstatymo pataisos, kurios, siekiant apsaugoti lašišas, šlakius, žiobrius ir kitas neršti migruojančia žuvis, numato uždrausti verslinę žvejybą Baltijos jūros priekrantėje trijų kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų.
Aplinkos ministerijos informacija, tel. 266 3660
2011-12-02
www.am.lt
www.museline.lt
www.deaddrift.org
www.biteplius.lt
Two-handed salmon rod, Atlantic salmon and Lithuanian salmon river
2011 October 15th. Ernestas Keturka (www.museline.lt, Federation of flyfishers) chasing baltic salmon in wild Lithuanian river.
Elwha River Restoration Project
Elwha River Dam Removal and River Restoration 4/18/11
Fox Wilmar Productions
_________________________________________________________
The Strong People: The Return of a River, The Rebirth of a People
www.vimeo.com/mattlowe
_________________________________________________________
Fire in the Hole www.elwhafilm.com
_________________________________________________________
Moving a River www.elwhafilm.com
_________________________________________________________
2011 lašiša išbraukta iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų sąrašo
Nuo rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.
Neries ir kitų upių vietose, kurios nėra priskirtos nustatytoms lašišų ir šlakių susitelkimo bei neršto vietoms, galima žvejoti visais mėgėjiškos žūklės įrankiais, tačiau užkibusios lašišos ar šlakiai turi būti nedelsiant paleisti. Prasidėjus lašišinių žuvų nerštui – nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d., minėtose vietose bet kokia žvejyba draudžiama. Margųjų upėtakių ir šlakių nerštui apsaugoti nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat draudžiama žvejyba 160 lašišinių upelių.
Jūroje lašišas ir šlakius galima žvejoti be licencijos – turint leidimą mėgėjų žvejybai. Kaip nustato Mėgėjiškos žūklės taisyklės, per dieną leidžiama sugauti vieną lašišą arba šlakį. Iki spalio 31 d. žvejams mėgėjams draudžiama žvejoti lašišas ir šlakius mažesniu kaip pusės kilometro spinduliu nuo Šventosios (pajūrio) upės žiočių ir pusės kilometro spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų galų Baltijos jūroje. Žvejams verslininkams šiuo laikotarpiu minėtoje akvatorijoje prie Šventosios upės žiočių ir mažesniu kaip trijų kilometrų spinduliu nuo Klaipėdos jūrų uosto molų draudžiama žvejoti paviršiniais žvejybos įrankiais. Vidaus vandens telkiniuose verslinė lašišų ir šlakių žvejyba draudžiama ištisus metus.
Lašišos – vienos vertingiausių Europos vandenyse gyvenančių žuvų. Pernai baigė galioti Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos 1997 m. patvirtintas Lašišų išteklių valdymo veiksmų planas. Nors jį įgyvendinant lašišų ištekliai pagausėjo, tačiau, mokslininkų duomenimis, dar apie trisdešimties į Baltiją įtekančių upių lašišų ištekliams gresia išnykimas. Šiuo metu baigiamas derinti parengtas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos lašišų išteklių ir tuos išteklius naudojančios žvejybos valdymo planas.
Lietuvoje lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos 1997-2010 m. programa ir veiksmų planas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, buvo įgyvendinti pakankamai sėkmingai. Prieš patvirtinant šį planą, lašišų populiacijos buvo išlikusios tik Žeimenoje ir Neryje. Šiuo metu jos atkurtos jau dvylikoje upių. Upėse taip pat labai pagausėjo tiek laukinių, tiek dirbtinai atkurtų lašišų. Pavyzdžiui, Neryje lašišų jauniklių padaugėjo daugiau kaip 7 kartus, Siesartyje, Širvintoje – beveik 20 kartų. Lašišų rituolių Lietuvos upėse pagausėjo nuo 4 tūkstančių iki beveik 48 tūkstančių. Todėl, šių žuvų išteklius tyrinėjančių mokslininkų siūlymu, šiais metais lašiša buvo išbraukta iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo. Tačiau ji yra saugoma pagal Europos Tarybos direktyvą dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros. Todėl gerai lašišų išteklių būklei palaikyti jų žvejyba turi būti ribojama.
Aplinkos ministerijos informacija, tel. 85 266 3660
2011-09-15
http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=11106 Read the rest of this entry »
Mokslinis tiriamasis projektas/studija Lašišų ir šlakių migracijos sąlygų gerinimas Vilnios upėje
Lašišų ir šlakių migracijos sąlygų gerinimas Vilnios upėje
Moksliniam tiriamajam projektui/studijai Lašišų ir šlakių migracijos sąlygų gerinimas Vilnios upėje reikalinga parama.
Apie projektą: ant išnykimo ribos buvusios lašišinių žuvų populiacijos Vilnios upėje, šiuo metu atsistato, tačiau jų išteklių išsaugojimui pavojų vis dar kelia nežinomas Naujosiso Vilnios ir Belmonto patvankų bei žuvitakių poveikis, neefektyvi apsauga, bei lig šiol neegzistuojanti informacijos sklaidos priemonės, todėl rengiamame projekte numatoma :
1. įvertinti ant Vilnios upės pastatytų patvankų ir žuvitakių veiklą, bei parengti studiją jų efektyvumo didinimui, tokiu būdu gerinant žuvų migracijos sąlygas;
2. sudaryti efektyvų lašišos ir šlakio populiacijų apsaugos planą, ypatingą dėmesį skiriant žuvų apsaugai nerštinės migracijos metu;
3. sukurti ir realizuoti informacijos sklaidos bei tausojančio požiūrio į mus supančią gamtinę aplinką planą ypatingai akcentuojant lašišinių žuvų išsaugojimo Vilniaus mieste ir visoje šalyje galimybes.
Kaip to sieksime : š.m. Spalio mėn. bus pradetas neršti plaukiančių žuvų gaudymas ir ženklinimas specialiais į pilvo ertmę implantuojamais aktyvaus atsako radijo žymekliais, kurie įgalins sekti šias žuvis per atstum1, o tyrimu metu (spalio-vasario mėn.) surinkti duomenys pasitarnaus numatytų tikslų įgyvendinimui. Taip pat planuojama įrengti informacinius stendus gausiai žmonių lankomose vietose, o parengtą studiją perduoti Gamtos apsaugos ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovams.
Mokslinio tiriamojo projekto/studijos
atsakingas vykdytojas
Kęstutis Skrupskelis
kskrupskelis@gmail.com
Lašišų ir šlakių jauniklių katadrominės migracijos tyrimai Meros ir Siesarties upėse 2010-aisiais metais
Ataskaitos rengėjas:
Gamtos tyrimų centro doktorantas
Kęstutis Skrupskelis
Temą vykdė ir projektą įgyvendino:
Gamtos tyrimo centro Ekologijos instituto mokslininkai:
Temos vadovas ir atsakingas vykdytojas – Kęstutis Skrupskelis
Vykdytojai: Dr. Vytautas Kesminas; Dr. Tomas Virbickas; Dr. Saulius Stakėnas;
Dr. Egidijus Leliūna; Dr. Andrius Steponėnas.
Temos/projekto rėmėjai:
Žūklės klubas „Merkys“
Žūklės prekės UAB „Fanatikai“
Informaciniai rėmėjai:
Žurnalas „Žūklė“
Internetinis portalas www.salmosalar.lt
O taip pat dėkojame visiems likusiems neabejingiems lašišinių žuvų išsaugojimo Lietuvoje problemoms ir prisidėjusiems prie šio svarbaus projekto įgyvendinimo ir/ar viešinimo.
Katadrominės smoltų migracijos tyrimai 2010-aisiais metais
2010 metais lašišų ir šlakių rituolių migracijos tyrimai vykdyti Meros (Žeimenos kairysis intakas) ir Siesartis (Šventosios kairysis intakas) upėse. Svarbu pažymėti, kad smoltų katadrominės migracijos tyrimai vykdomi nuo 1995-ųjų metų. Be pertraukos Meros upėje tyrimai vykdomi jau 13, o Siesarties upėje 7 metus iš eilės.
Apibendrinus lašišų ir šlakių rituolių migracijos tyrimų rezultatus Meros upėje reiktų akcentuoti akivaizdžiai matomus nestabilios populiacijos požymius. Ypač sudėtinga ir prasta lašišų populiacijos būklę, kurią būtina kuo skubiau gerinti didinant apsaugą, gerinant ir gausinant nerštui ir jaunikliams palankių buveinių skaičių.
Tačiau tikėtina, kad ir tokie rezultatai neduotų ženklių teigiamų pokyčių, dėl nuolatos augančio upės eutrofikacijos lygio ir lašišinėms žuvims tinkamų biotopų degradacijos. Siekiant išsaugoti natūralias laukinių lašišų nerštavietes Žeimenos upės baseine, o ypač mažuosiuose jos intakuose (Meroje, Sarioje, Peršokšnoje, Jusinėje) būtina atkreipti dėmesį į lašišinėms žuvims tinkamų buveinių degradaciją dėl augančios biologinės taršos (gyvenvietės šalia upių ir nuotekų vandenys), bebrų veiklos (užtvankos, kurios ne tik uždaro migracijos kelius, bet ir naikina reofilinėms bendrijoms tinkamas buveines).
Siesarties upėje rituolių pavasarinės migracijos tyrimai vykdomi jau šeštus metus (nuo 2005-ųjų metų). Tyrimų rezultatai rodo aukštą upės potencialą, kuris yra dirbtinio veisimo, bei atsistačiusių gyvybingų ir gausių natūralių lašišų ir šlakių populiacijų atsikūrimo rezultatas. Galime tik konstatuoti, kad dabartinis (nuo tyrimų pradžios 2005-aisiais iki 2010-ųjų m.) vidutinis migruojančių smoltų gausumas gerokai lenkia daugiametį Meros upės vidurkį. Taip pat pažymėtina, kad stabiliai aukštas ir palaipsniui didėjantis migruojančių lašišinių žuvų jauniklių gausumas Siesarties upėje, rodo aukštą šios upės potencialą.
Lyginant su praėjusiais metais (nuo 2005-ųjų metų) rituolių migracijos intensyvumas ir migruojančių žuvų gausumas krito, nors vertinant 2010-ųjų metų laimikius būtina atsižvelgti į hidrologinius skirtumus. Lašišų jauniklių sugavimai šiemet buvo žemesni nei daugiametis vidurkis, o šlakių – didesni. Lašišų šiemet sugauti tik 28 (vid. – 37 ind.), o šlakių 72 (vid. – 58 ind.) individai. Lašišų ir šlakių daugiametis vidurkis – 5,5 ir 5,9 vnt./per pastangą atitinkamai irgi smuko – vid. per pastangą šiemet buvo sugaunamą 2,8 lašišų ir 7,2 šlakių ind., o šių rūšių sutinkamumas atitinkamai siekė – 70 ir 80% atitinkamai.
Apibendrinus lašišų ir šlakių rituolių migracijos tyrimų rezultatus Meros upėje reiktų akcentuoti akivaizdžiai matomus nestabilios populiacijos požymius. Ypač sudėtinga ir prasta lašišų populiacijos būklę, kurią būtina kuo skubiau gerinti didinant apsaugą, gerinant ir gausinant nerštui ir jaunikliams palankių buveinių skaičių.
Tačiau tikėtina, kad ir tokie rezultatai neduotų ženklių teigiamų pokyčių, dėl nuolatos augančio upės eutrofikacijos lygio ir lašišinėms žuvims tinkamų biotopų degradacijos. Siekiant išsaugoti natūralias laukinių lašišų nerštavietes Žeimenos upės baseine, o ypač mažuosiuose jos intakuose (Meroje, Sarioje, Peršokšnoje, Jusinėje) būtina atkreipti dėmesį į lašišinėms žuvims tinkamų buveinių degradaciją dėl augančios biologinės taršos (gyvenvietės šalia upių ir nuotekų vandenys), bebrų veiklos (užtvankos, kurios ne tik uždaro migracijos kelius, bet ir naikina reofilinėms bendrijoms tinkamas buveines).
Siesarties upėje rituolių pavasarinės migracijos tyrimai vykdomi jau šeštus metus (nuo 2005-ųjų metų). Tyrimų rezultatai rodo aukštą upės potencialą, kuris yra dirbtinio veisimo, bei atsistačiusių gyvybingų ir gausių natūralių lašišų ir šlakių populiacijų atsikūrimo rezultatas. Galime tik konstatuoti, kad dabartinis (nuo tyrimų pradžios 2005-aisiais iki 2010-ųjų m.) vidutinis migruojančių smoltų gausumas gerokai lenkia daugiametį Meros upės vidurkį. Taip pat pažymėtina, kad stabiliai aukštas ir palaipsniui didėjantis migruojančių lašišinių žuvų jauniklių gausumas Siesarties upėje, rodo aukštą šios upės potencialą.
Lyginant su praėjusiais metais (nuo 2005-ųjų metų) rituolių migracijos intensyvumas ir migruojančių žuvų gausumas krito, nors vertinant 2010-ųjų metų laimikius būtina atsižvelgti į hidrologinius skirtumus. Lašišų jauniklių sugavimai šiemet buvo žemesni nei daugiametis vidurkis, o šlakių – didesni. Lašišų šiemet sugauti tik 28 (vid. – 37 ind.), o šlakių 72 (vid. – 58 ind.) individai. Lašišų ir šlakių daugiametis vidurkis – 5,5 ir 5,9 vnt./per pastangą atitinkamai irgi smuko – vid. per pastangą šiemet buvo sugaunamą 2,8 lašišų ir 7,2 šlakių ind., o šių rūšių sutinkamumas atitinkamai siekė – 70 ir 80% atitinkamai.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas
Akademijos g. 2, LT–08412 Vilnius–21
Tel. (8~5) 272 92 57,
Faksas (8~5) 272 93 52
ekoi@ekoi.lt
www.ekoi.lt